Dictionary of the Lithuanian Language.
pertaras — pértaras dkt. Tuščiai̇̃ vartójamas, beprãsmis ,,tà prasmè“ tãpo parazi̇̀tiniu pértaru … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pertaras — 2 pertaras sm. (1) 1. tarpas: Rikė prie rikės, pertaro nėra, jokio tarpučio pereit Škn. 2. pertrauka: Dirba su pertaru An. Aršiojo kareiviai ėmė prašyti kovos pertaro (sustabdymo) V.Piet. 3. pertvėrimas, pertvara: Gyvuliai tvarto pertarą išardė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pertaras — 3 pertaras sm. (1) 1. Vl kas suvedžioja, šmeižia. 2. patarėjas: Ištekėtų merga, kad nebūtų partarų J. Griebiu į kišenę – pinigų nė znoko, duočiau partarui bent pusę šeštoko JD1562 … Dictionary of the Lithuanian Language
būvant — bū̃vant kaip sakyt (pertaras): Aš, bū̃vant, kaip mokėjau, taip ir pasakiau Sb. Jis, bū̃vant, nieko nežadėjęs ir nieko nežadąs Sb … Dictionary of the Lithuanian Language
kiurzu — kiùrzu interj.: Kiùrzu keverzu (toks pertaras) Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
matyti — matyti, mãto, mãtė K; R 1. tr. akimis, regėjimu patirti, regėti: Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių J.Bil. Kartą mačiaũ gan baisų atsitikimą BM55. Mačiaũ, ans timpinė[ja] aplei namus J. Ir mes matėm jį visų mylimą tenai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagauti — 1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagovėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagauja, turi dalį Vlkv. Pagauni dvi tris… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagavimas — pagavìmas sm. (2) 1. → pagauti 1: Vagysta yra tai pagavimas svetimo daikto P. 2. SD426 įkvėpimas, ekstazė: Užėjo jam dvasios pagavimas srš. Dvasios pagavime mačiau regėjimą srš. 3. refl. → pagauti 12: Bernas taip sužeistas, kad apie jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pataras — pãtaras sm. (3b) 1. Pkn patarimas: Tavo pãtaras žmonėm nelips Prng. 2. priežodis, pertaras: „Kad jį skradžiai žemelė“ – toks jo pãtaras Št … Dictionary of the Lithuanian Language
patarlė — patarlė̃ sf. (3b), patar̃lė (2) Gs (nj.) 1. N, K, trumpas posakis, kuriuo glaustai reiškiama kokia gyvenimo išmintis: Patarlės lengvai įsimenamais vaizdais, taikliai, trumpai išsako sudėtingas mintis rš. Nebūtų šiandien tos patarlės S.Dauk. Iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
